Glutaminas yra pakeičiamoji labiausiai paplitusi laisvoji aminorūgštis, esanti raumenyse, kraujo plazmoje. Ji yra žarnyno ląstelių, limfocitų, monofagų, endotelio ląstelių, inkstų kanalų ląstelių mitybos šaltinis. Glutamino atsargos organizme mažėja dėl sunkaus fizinio krūvio, streso, traumų, infekcijų, operacijų, acidozės. Todėl tokiais atvėjais būtina papildomai vartoti glutaminą. Su maistu žmogus gauna apie 10-20 g glutamino. Glutamino kiekis padidėja maždaug 2 val. po valgio.
Nustatyta, kad glutaminas stiprina imuninę sistemą, aktyvina ją, apsaugo organizmą nuo infekcijos atliekant sunkius ištvermės reikalaujančius fizinius krūvius. Glutaminas mažiną polinkį susirgti, mažina persitreniravimo pavojų, išvengiama nenoro treniruotis.
Vartojamas 3 kartus per dieną po 3-6 g. likus 30 min. iki treniruotės (Nieman, Pedersen, 2000). Tokios dozės apsaugo organizmą nuo išsekimo, ypač sunkaus ilgai trunkančio krūvio metu (maratonas, triatlonas, daugiadienės dviračių lenktynės) Dar svarbiau yra vartoti glutaminą poilsio metu po ypač ilgai trukusių fizinių krūvių. Kaip nurodo daugelis sporto medicinos atstovų, papildomas glutamino vartojimas atstato jo atsargas organizme iki reikiamo lygio ir tik tada jis yra prieinamas organizmo ląstelėms, atsakingoms už imunitetą. Dar vienas svarbus glutamino vartojimo bruožas, yra tai, kad jis gali padėti greičiau atstatyti glikogeno atsargas raumenyse fizinio krūvio metu.
Šiuo metu naujausi tyrimai rodo, kad daugelio vėžiu sergančių žmonių glutamino lygis organizme yra žemas, dėl šios priežasties kai kurie tyrinėtojai spėja, kad glutaminas gali būti naudingas kai pradedamas įprastas vėžio gydymas. Papildomas glutamino kiekis yra skiriamas nusilpusių vėžiu sergantiems pacientams, kuriems atliekama chemoterapija gydimui, o kartais skiriamas ir žmonėms kuriems atliktos kaulų čiulpų transplantacijos.
Komentarai (0)